Ne paslaptis kad žmonių elgesys FB ir realiame gyvenime skiriasi. Todėl norėjau pasidalinti savo savaitgalio nuotykiais apie licencijas, žvejybos etika ir t.t. Ypač kada tai liečia raudonos žuvies gaudytojų "ale ELITA".
Su kolega kovo 18 išlėkę pažvejoti, po ganėtinai ilgų paieškų radom gaudomą ruožą, tik labai gerai daugeliui žmonių žinomoj vietoj. Radom upės ruožą ne tik gaudymui tinkančias sąlygas, bet ir gerai pažįstamą kolegą iš Trituruso - Anatolijų su “chebra” kitame upės krante. Atsiradę tam pačiam ruože, pasirinkome ruožą žemiau, kad nesimaišyti vieni kitiems, juk vietos visiems pakanka... Kiek vėliau nutarėme pakeisti gaudymo vietą ir migravome upės šlaitais aukštyn. Kaip netikėtai mūsų akį patraukė kitame krante vykstantis aktyvus judesys. Stebėjome, kaip traukiama žuvis, kaip Anatolijus pozuoja su savo laimikiu prieš "foto objektyvus", viskas super, suprantame, visos dienos vargas vainikuotas tauriosios žuvies pagavimu ...
Stebėdami ir šnekučiuodamiesi, paminim, kad turbūt bus paleidimas, juk visuose postuose akcentuojama apie paleidimą. Bestebint, po fotosesijos žuvis atgula į priekrantės žoles. Nusistebėję, kad jau ilgai vyksta pasiruošimas paleidimo ceremonijai, priartėjo dar vienas kolega su palaidu šuniuku, bet pokalbiai ir šūksniai trunka apie 15 min ir dar po kurio laiko visi pajuda link automobilio. Žuvis keliauja kartu. Šiek tiek vėliau visi kolegos grįžta žvejoti prie upės.
Berods viskas kaip ok, jei ne vienas dalykas - per visą laiką kiek buvo stebimi, nebuvo nuplėšta licencija. Neaišku, gal vėliau... Bet kiek suprantu GA taisyklėse nurodyta, kad būtina pagavus šlakį ar lašišą 5 min. bėgyje, nuplėšti licencijoje nurodytoje vietoje, bet nenunešus į bagažinę ar vėliau. Jau nekalbant, kad visa kompanija proteguoja viešą aršų Pagavai Paleisk principą

Dabar apie etika.
Atsiradę tam pačiam ruože, pasirenkame ruožą žemiau, kad nesimaišyti vieniems prieš kitus, juk vietos visiems pakanka... Vėliau kai aukščiau minėti asmenys iškeliavo aukštyn upe, nusprendėme pakilti ir patikrinti aukštesnį ruožą. Pradėjus žvejybą naujame ruože, staiga pastebime, kad skubėdamas mišku, vėliau per ledų sangrūdas, griūdamas skuta Mūsų didž. Gerb. Anatolijus. Galvojome pakalbins pasisveikins, gal pasakys labas kaip žvejyba, juk profesionalas, gidas, žvaigždė..., o ir mes gerai pažįstame ...
Bet, sulaukėme tik voblerio užmetimų "po kojomis", skersai, išilgai mūsų valų. Net juokinga patapo, kad toks žmogus, taip elgėsi rodydamas pavyzdingą elgesį ir dar mokindamas žvejoti savo siekėjus. Pasijuokę ir pasakę "deja, niekas nesikeičia" nekreipdami dėmesio, palikom šį upės ruožą. Juk žvejyba pirmiausia poilsis!