Kaip pagauti upėtakį žiemą?

Valdas Tichomolovas (Šprotas)

Margąjį upėtakį pradėjau gaudyti nuo 13 metų. Šiuo laikotarpiu patirties sukaupiau nemažai, tad norėčiau šia patirtimi pasidalinti su Jumis, mieli raudonos žuvies forumo lankytojai.

Kaip pagauti margąjį upėtakį žiemą?

Žiemos metu didžiausiu galvosūkiu tampa upės pasirinkimas. Žinoma, būtina įvertinti, kaip gili žiema buvo. Asmeniškai, renkuosi didesnes upes, tokias kaip Ūla, Merkys, Virinta ar Siesartis. Nes mažesni upeliai atkunta daug vėliau, kai būna žymiai aukštesnė pliusinė temperatūra. Laiką galima būtų pažymėti – kovo mėnesio viduryje ar pabaigoje. Turbūt visi žino, kad kuo stipriau šyla oro temperatūra, tuo upėtakis aktyvesnis, bet apie tai kitame straipsnyje…

Jei žieminės žvejybos metu oro sąlygos ir teigiama temperatūra leidžia, stengiuosi upėtakį surasti iškart po draudimo laikotarpio. Nepamirškime, kad margųjų upėtakių žvejyba uždrausta nuo spalio mėnesio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Visų pirma praktikos ir nuojautos vedamas ieškau upės su „gaudomu vandeniu“. „Gaudomos“ upės pagrindinis reikalavimas, kad upės vandens lygis būtų šiek tiek aukštesnis nei vidutinis ir vanduo nebūtų drumzlinas tiek, kad vobleris matomas vos 10 cm po vandeniu. Nes tokio vandens sąlygomis pagauti margašonį galimybė lygi absoliučiam nuliui.

Remdamasis savo patirtimi ir upių pažintimi, pasirenku mažiausiai molingą upės ruožą. Atvykęs ir patikrinęs vandens skaidrumą, pradedu žvejybą.

Apie žvejybinį įrankį.

Mano mėgstamo upėtakinio spiningo tipas „medium fast“, spiningo ilgis ne trumpesnis nei 220 cm ir ne ilgesnis nei 240 cm, užmetimo svoris iki 8 gr.

Kodėl toks ilgis? Nes privalu žvejoti atokiau nuo kranto linijos, iškišus tik meškerę, iš tolėliau atlikti metimą. Noriu pastebėti, kad tai aktualu daugiau šiltuoju metų laiku.

Renkantis ritę tinkančią spiningui upėtakio žvejybai atsižvelgiu į ritės svorį ir patvarumą. Dabar naudoju, Mitchell Mag Pro Lite 500mg, kuri yra nedidelio svorio, patvari bei greita, 6:1 perdavimo santykio. Greito perdavimo reikalinga, kad būtų galimybė metimo prieš srovę metu greitai surinkti valą ir spėti „užvesti“ voblerį. Kitų gamintojų atitikmuo būtų Shimano kompanijos iki 2500 dydžio, Daiwa – 2000. Modelių konkretizuoti nenorėčiau, tai kiekvieno „kišenės“ reikalas.

Ant pasirinktos ritės būgnelio vynioju monofilamentinį 0,18 diametro valą. Nerekomenduoju naudoti pinto valo dėl, mano nuomone, reikšmingos priežasties. Pintas valas neturi tamprumo, dėl to atsiranda didesnė tikimybė laimikiui atsipurtyti.

Kaip nuspėti, kur slepiasi upėtakis žiemą?

Pastebėjau, kad žiemos metu upėtakių verta ieškoti ramiose, lygiose, giliuose upės ruožuose arba upės posūkiuose kur žymiai sulėtėja tėkmė. Teko neretai girdėti, kad upėtakis yra pirmo metimo žuvis, tačiau mano manymu, šios teorijos negalima taikyti žiemos laikotarpiu. Priežastis paprasta, po neršto ir maisto trūkumo neatgavęs jėgų sunkiai reaguoja į greitai praplaukiantį masalą. Mano strategija paprasta, jei nujaučiu, kad mano pasirinktoje vietoje turi būti pasislėpęs upėtakis atlieku iki 20 metimų ir tik vėliau žygiuoju toliau tikrinti perspektyvių upės ruožų.

Koks masalas tinka žiemos laikotarpiui?

Pirmenybę teikiu giliai neriantiems vobleriams, nes, kaip ir ankščiau minėjau, žuvis po neršto nėra tiek aktyvi, kad norėtų palikti savo slėptuvę ir vytis sekliai neriantį voblerį. Privalu pateikti judantį voblerį palei margašonio nosį. Atsižvelgiant į upės vandens skaidrumą reikėtų pasirinkti kuo natūralesnius atspalvius: „samana“, vario, natūralaus upėtakio spalvinimus. Agresyvių spalvų voblerius naudoju kai upės vanduo šiek tiek susidrumstęs arba kai pastebiu, kad žuvis voblerį „stumia“. Šiuo atveju panaudojant agresyvių spalvų voblerius tokius kaip „klounas“ ar „gaisrininkas“ dažniausiai žuvis susierzinusi agresyviai atakuoja pravedamą voblerį.

Žinoma upėtakį žiemą nėra lengva žvejoti rezultatyviai. Daugelis ne retai grįžta iš upėtakių žvejybos it musę kandę, kitaip pasilikę be kibimo. Tačiau nereikia nusiminti ir prarasti vilties. Siūlyčiau išanalizuoti tuščias žvejybas. Atkreipti dėmesį, galbūt neteisingai pasirinkote upę, o gal dėl didesnės neigiamos temperatūros ar vandens drumstumas pakišo koją. Priežasčių gali būti begalė, tad kaip sakoma, kiekviena žvejyba – nauja patirtis.

Manau šiam kartui tiek, tikiuosi aukščiau išdėstyta mano patirtis padės Jums pagauti šią gražią ir kovingą žuvį – margąjį upėtakį.

Pagarbiai Jūsų Valdas Tichomolovas (Šprotas)

Jums turėtų patikti ir šie straipsniai:

Sunkūs upėtakiai arba šešios priežastys kodėl nesiseka jų sugauti